Dubito
(lot. – abejoju)
2022 m. sausio 10–31 d.
Mes nieko kategoriškai neteigiame. Nieko kategoriškai neneigiame.
Bet norime pristatyti opią meno rinkos problemą, kuri jau demonstruoja savo apraiškas ir Lietuvos meno rinkoje: falsifikuotus meno kūrinius (tiksliau, jų nuotraukas).
Čia reikia diferencijuoti galimas šio reiškinio apraiškas: gali būti sąmoninga kito autoriaus kūrinio ar stilistikos klastotė; gali būti falsifikatas, kuomet ant jau egzistuojančio meno kūrinio uždedamas svetimas parašas; gali būti neteisinga atributacija (misatribucija, kuri nebūtinai yra nusikalstama veika; tokia ji tampa tik tuomet, kai yra intencionali).
Per Vilniaus aukciono namų, kurie veikia nuo 2007 m. ir yra surengę 70 aukcionų, akis ir rankas praeina labai daug kūrinių. Kai kurie sukelia abejonių dėl savo autentiškumo. Pasiklausinėjome kolegų, veikiančių meno rinkos lauke: nemažai jų yra susidūrę su tokiais darbais. Taigi, šioje parodoje surinkome fotografijas tų darbų, kurie meno rinkos lauke veikiantiems meno žinovams (aukcionieriams, galerininkams, antikvarams, Kultūros paveldo departamento specialistams) yra sukėlę abejonių dėl savo autentiškumo ar atribucijos. Tie pavyzdžiai cirkuliuoja tarp meno rinkos dalyvių, kartais tiesiog teiraujantis kolegiškos nuomonės apie vertę ir autentiškumą, tad nuotraukos yra, na, o pačių darbų – ne, nes mes nežinome tų darbų tolimesnio likimo. Neteigiame šimtu procentu, kad visi parodoje pristatomi kūrinių atvaizdai yra falsifikatai, bet tokių abejonių turime.
Visiems, net menotyrininkams ir ilgamečiams meno prekeiviams gali pasitaikyti suklysti atributuoti meno kūrinį. Tai nėra nusikaltimas, tik įdomi intelektinė užduotis kitiems autoritetams, kurie nori deklaruoti kitą kūrinio autorystę. Nusikaltimas yra specialiai kurti, su intencija parduoti, meno kūrinius, kuriems priskiriama kita autorystė. Nusikaltimas yra ant jau egzistuojančio meno kūrinio padirbti svetimą signatūrą.
Lietuvos meno rinka kol kas yra labai maža, ir meno kūrinių kainos joje – santykinai nedidelės. Vis dėlto, jos jau pritraukia falsifikatorius, žmones, kurie dažniausiai moka piešti, yra bandę kurti. Ir jie imasi šios apgailėtinos veiklos.
Gali būti, kad mes patys kažkur suklydome, įtraukdami į parodą nuotraukas tų darbų, kurie tikrai yra sukurti deklaruojamų autorių. Gali būti. Todėl ir sakome: nieko kategoriškai neteigiame, tik abejojame, tik klausiame, tik siūlome tų darbų savininkams papildomai tirti savo turimus darbus. Ir parodome, kad toks reiškinys Lietuvos meno rinkoje jau egzistuoja, todėl visiems meno rinkos dalyviams siūlome būti atidiems.
Noriu išreikšti padėką visiems savo kolegoms, kurie noriai dalinosi savo sukaupta medžiaga ir abejonėmis. Tik viešindami tokius reiškinius ir drauge juos analizuodami, draugiškai pasitardami, išvengsime savo profesinėje veikloje susidūrimo su falsifikuotais meno kūriniais.