Daliutė Ona Matulaitė (g. 1942) – lietuvių skulptorė. 1969 baigė Lietuvos dailės institutą. 1970–86 Vilniaus vaikų dailės mokyklos mokytoja, 1988–2008 dėstė Vilniaus dailės akademijoje (iki 1990 Lietuvos dailės institutas); profesorė (1998). Nuo 1972 dalyvauja tarptautinėse parodose (2011 Venecijos bienalės D. Mikšio projekte), skulptūros simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo tautodailės medžio ir metalo skulptūrinė plastika, senoji baltų, senovės kinų, japonų, majų, ikikrikščioniškoji Europos kultūra. Iš granito, bronzos, medžio, terakotos sukūrė dekoratyvinių skulptūrų (Lietaus debesis 1978, Klajojantis ežeras 1979, Dvylika brolių 1984, visos M. Mažvydo skulptūrų parke Klaipėdoje, Stumbras Kauno Ąžuolyno parke, Vyturys Druskininkų bažnyčios aikštėje, abi 1979, NeringaKlaipėdoje, 1983), paminklų (Lazdynų Pelėdai – Seserys Vilniuje, 1995, I. Simonaitytei – Šventvakarių Evė Priekulėje, 1997, Aušra Šiauliuose – aušrininkams, 2003, Lietuvos kariams, 1920 žuvusiems už Tėvynę – Ramybė Berznyke, Lenkija, 2005, Medvėgalis Medvėgalio kalvos papėdėje, 2008), smulkiųjų formų skulptūrų (Vėjų namas V. Mačernio atminimui, 1997, Gražina Vilniuje prie Seimo I rūmų, 2007). Kūriniams būdinga monumentali raiška, skulptūrinių formų darna, konstruktyvumas, raiškus siluetas, apibendrintos formos, epiškumas. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, užsienio šalių muziejai. Režisierius A. Tarvydas apie D. O. Matulaitę sukūrė dokumentinį filmą Kūrybos mįslė (2012). Apdovanota ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi (2014).

Dokumentinis filmas „Kūrybos mįslė“ (Rež. Algirdas Tarvydas)