Zenonas Varnauskas gimė 1923 m. Šakiuose. 1940–1947 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute lygiagrečiai studijavo grafiką ir tekstilę, mokėsi pas A. Galdiką, V. Kairiūkštį,  V. Petravičių, A. Kučą, L. Truikį, J. Mikėną, J. Šileiką.  Pirmasis Lietuvoje gavo tekstilininko diplomą (1947) ir liko institute dėstyti piešimą, tapybą ir tekstilės kompoziciją. Z. Varnauskas dailės mokykloje (S. Žuko technikume ) 1949 m. suorganizavo tekstilės skyrių, 1959 m. įkūrė Lietuvos Valstybinio dailės instituto Kauno vakarinį skyrių. Jiems vadovavo, aktyviai dirbo pedagoginį darbą ir už tai 1968 m. jam suteiktas docento vardas.

Parengta pagal P. Stausko tekstą in: Zenono Varnausko katalogas, Kaunas: M. K. Čiurlionio muziejus, 1983.

Z. Varnausko gyvensena, mąstymas, bendravimo stilius turi meninio fanatizmo. Nors visą gyvenimą susiejo su pedagoginiu darbu, bet ir nepaliaujamai kūrė, aktyviai domėjosi nepriklausomos Lietuvos dailininkų kūryba bei didžiaisiais modernistais. Dailininkas žavėjosi A. Matiso, P. Bonardo spalvos estetika, E. Dega technikos trapumu, V. van Gogo peizažų erdvės lengvumu, portreto dvasios psichologija, sukrėsdavo E. Munko siaubo deformacija, niūri vienatvė, Ch. Sutino kūrybos vidinė įtampa, sulaužyta forma. Kūryboje Z. Varnauskui artimiausia ekspresyvi kalba, dailininkas tapo aistringai, išsaugodamas juslišką emocionalumą, negaili popieriaus, dreskia jį teptuku – kūriniai įsiurbia jausmus į savo vidų.

Žanriniu požiūriu jis klasikas – vyrauja natiurmortai, peizažai, figūrinės kompozicijos. Visą gyvenimą kuria ciklus „Nemuno krašto žmonės“, „Motina ir vaikas“. Menininkas domisi žmogumi, geba perteikti tam tikram laikotarpiui būdingus jų tipus, nevengia tikroviško negražumo, kūriniuose veikia charakterio sugestija. Taip pat dailininkas išmaniai varijuoja spalviniais niuansais, faktūra subtiliai perteikia erdvę, atmosferą. Nors profesionali tapyba siejama su aliejaus technika, Z. Varnauskas, kurdamas bene vien guašu ir tempera, novatoriškai praplečia jų galimybes, demonstruoja meistriškumą į vientisą plastinį audinį sujungdamas piešinį, spalvą ir judesį.

Parengta pagal R. Kogelytės tekstą „Gyvenimo tiesa ir meno tiesa“ in: Kauno tiesa, 1990 11 03, Nr. 222, p. 5.

ZENONUI VARNAUSKUI (1923–2010) SKIRTA KŪRYBOS PARODA „ZENONAS“

Š. m. kovo 31 d. (ketvirtadienį) 14:00 val. galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) įvyks spaudos konferencija, skirta Zenono Varnausko (1923-2010) kūrybos parodai. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus dailininko našlė Aldona Tamošaitytė, kuri plačiau pristatys dailininko asmenybę.

Paroda pavadinimu „Zenonas“ veiks galerijoje „Kunstkamera“ nuo kovo 31 d. iki balandžio 30 d. Parodoje pristatoma 30 dailininko Zenono Varnausko darbų, atliktų guašo technika, kuri yra išskirtinis ir charakteringas šio autoriaus kūrybos bruožas. Eksponuojami darbai atspindi dailininko žymiausius ciklus „Motina ir vaikas“ bei „Nemuno krašto žmonės“, taip pat pristatomi jausmingi, ekspresyvūs natiurmortai. Dar kūrybos pradžioje susidomėjęs motinos ir vaiko motyvais, dailininkas juos plėtojo visą gyvenimą, suteikdamas jiems savitą išraiškos formą bei atspindėdamas nekintančias, tikrąsias gyvenimo vertybes.

 „Žanriniu požiūriu jis klasikas – vyrauja natiurmortai, peizažai, figūrinės kompozicijos. Menininkas domisi žmogumi, geba perteikti tam tikram laikotarpiui būdingus jų tipus, nevengia tikroviško negražumo, kūriniuose veikia charakterio  sugestija. Taip pat dailininkas išmaniai varijuoja spalviniais niuansais, faktūra subtiliai perteikia erdvę, atmosferą. Nors profesionali tapyba siejama su aliejaus technika, Z. Varnauskas, kurdamas bene vien guašu ir tempera, novatoriškai praplečia jų galimybes, demonstruoja meistriškumą į vientisą plastinį audinį sujungdamas piešinį, spalvą ir judesį.“ - teigia menotyrininkė Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.

Zenonas Varnauskas gimė 1923 m. Šakiuose. 1940–1947 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute lygiagrečiai studijavo grafiką ir tekstilę, mokėsi pas A. Galdiką, V. Kairiūkštį,  V. Petravičių, A. Kučą, L. Truikį, J. Mikėną, J. Šileiką.  Pirmasis Lietuvoje gavo tekstilininko diplomą (1947) ir liko institute dėstyti piešimą, tapybą ir tekstilės kompoziciją. Z. Varnauskas dailės mokykloje (S. Žuko technikume) 1949 m. organizavo tekstilės skyrių, o 1959 m. įkūrė Lietuvos Valstybinio dailės instituto Kauno vakarinį skyrių, jiems vadovavo, aktyviai dirbo pedagoginį darbą, už tai 1968 m. jam buvo suteiktas docento vardas.

Dailininkas surengė personalines parodas 1973,  1983, 1998 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, 1983 m. – Šiaulių dailės parodų rūmuose, 1989 m. – parodą „Motina ir vaikas“ Dailės parodų rūmuose Vilniuje. Nuolat dalyvavo daugelyje grupinių parodų.

Paroda galerijoje „Kunstkamera“ veiks iki š. m. kovo 30 d iki balandžio 31 d.