Pranas Gailius. Gyvenimo ir kūrybos svarbiausios datos
1928 gimė sausio 22 d. kaime prie Mažeikių.
1934 pradėjo lankyti pradžios mokyklą Mažeikiuose.
1938 pradėjo lankyti gimnaziją Mažeikiuose.
1944 rudenį, atėjus frontui, pasitraukė į Latviją, į Liepoją. Ten buvo atskirtas nuo šeimos, liko vienas. Metų pabaigoje išplaukė laivu į Vokietiją.
1945 pasibaigus karui, atsidūrė Metze, pabėgelių skirstymo punkte. Iš ten iškeliavo į Strasbūrą, kuriame mokėsi prancūzų kalbos, literatūros ir filosofijos Institut de la civilisation francaise. Dirbo architekto pagalbininku, lankė dailės studiją.
1949 apsigyvena Paryžiuje, pradeda lankyti Fernando Légér dailės studiją, intensyviai mokosi, o pragyvenimui užsidirba dirbdamas sargu ir kitus darbus.
1950 ankstyvieji 1950–1960 metų Prano darbai. Kuria daug kompozicijų, sekdamas vienu ar kitu dailės klasiku: taip atsiranda natiurmortai ir mauduolės „pagal Cezanne“, arlekinai „pagal Picasso“, akvariumai su žuvytėm „pagal Matisse“. Luvre Pranas studijuoja dar ankstyvesnių meistrų kūrybą. Ypač žavisi Davidu, Poussinu, Corot.
1952 įstoja į École Nationalle des Beaux-Arts, kur mokosi įvairių grafikos technikų. 1952–1959 m. kuria litografijas.
1955 pradeda intensyvų parodinį gyvenimą.
1958 pradeda dirbti vario raižybos technika. 1958–1969 m. sukūrė vario raižnių ciklų: Métamorphoses, Profil éxpression, Intra muros, taip pat pavienių estampų.
1959 gauna dirbtuvę 50 km už Paryžiaus, Combe-la-ville ant Senos kranto. Sukuria tapybos ciklą Les beaux dimanches (Besilinksminantys žmonės prie Senos).
1965 kuria spalvingą ir šiek tiek vaikų piešinius primenantį ciklą Série de ville d‘Avray (1965–1977)
1967 eskizinių piešinių ciklas Graffiti en vacance.
1968 sukuria pirmąją autorinę knygą – Pirmoji lietuviška siuita (pagal Oskaro Milašiaus išverstas lietuvių liaudies dainas).
1970 sukuria antrąją autorinę knygą – La Mer (Jūra pagal Oskaro Milašiaus tekstus).
1971 sukuria spalvotos grafikos ciklą Incablock.
1978 pradeda kurti Bel d‘Orient, prie šios serijos dirba keletą metų.
1979 Kanadoje sukuria tapybos ir grafikos ciklą Eagle Lake Story.
1981 kuris Expresion Obliterée linoraižinių seriją.
1983 pradeda dirbti studijoje Prancūzijos pietuose, Provanse. Nuo šiol jo laikas ir kūryba dalinami tarp Paryžiaus (ten spausdinama grafika, nes ten stovi grafikos presas) bei Provanso (ten – tapyba, skulptūra). Pirmasis tapybos ciklas, sukurtas Provanse – Peinture du Hameau (Vienkiemio tapyba).
1985–1986 sukuria tapybos ciklą Hauteur d’ombre.
1986 sukuria trečiąją autorinę dailininko knygą – II lietuviška siuita (pagal Kazio Bradūno poemą) ir tapybos ciklą Surface émue.
1991 pradeda kurti ciklą 91-oji Dovydo psalmė, kurį sudaro grafika ir didelio formato mišrios technikos su koliažo elementais darbai.
1994 sukuria tapybos ciklą Verte envie.
1998–2004 kurtas Pietuose, visuomet plenere, tapybos ciklas Adret.
2002 pradeda kurti ciklą Musė pagal neparašytą Gombrowicziaus pjesę, kurį kūrė iki 2014.
2006 retrospektyvinė Prano paroda Lietuvos dailės muziejuje, Radvilų rūmuose. Prasideda intensyvus parodų laikotarpis Lietuvoje.
2011 išleistas retrospektyvinis Prano kūrybos albumas „Pranas Gailius. Kūryba“ (Vilniaus aukciono biblioteka, 2011).
2015 gruodžio 11 d. mirė Paryžiuje, ten pat ir kremuotas.
2016 rugsėjo 17 d. (per Prano vardines) jo pelenai išbarstyti Provanse ant kalniuko, ant kurio jis mėgo tapyti.
Pranas Gailius (1928–2015) – vienas kūrybingiausių išeivijos menininkų, gyvenęs ir kūręs Paryžiuje. Lietuvos publika pirmą kartą susipažino su P. Gailiaus kūryba 2006 metais.
Pranas mokėsi pas tapytoją Ferdinand’ą Légér (1881–1955) ir laikė save tikru šio dailininko mokiniu. „Légér mokė ne kopijuoti, o ieškoti savo stiliaus”, – pasakojo dailininkas. Tad ir jo kūryboje tiesioginės F. Légér įtakos menotyrininkai neįžvelgia. Dailininko kūrybinis palikimas gausus – grafikos lakštai, piešti anglimi, tušu, tapyti aliejumi, akrilu paveikslai. P. Gailius surengė daugybę parodų užsienyje – Berlyne, Miunchene, Štutgarte, Čikagoje, Tokijuje, Ženevoje ir kt.
Parodoje pristatomi ciklai – „Incablock” (1972) ir „Sielrankšluosčiai” (~1987), bei mažų formatų tapyba. Ciklas „Sielrankšluosčiai” (~1987) – išskirtinis dailininko kūryboje, gimęs iš ilgesio prarastai tėvynei (kurios nematė keturis dešimtmečius), iš praleistos Žemaitijoje vaikystės reminiscencijų. Pranas daugiausiai kūrė ekspresyvia abstrakcionistine maniera, tačiau šiame cikle mintimis ir darbais sugrįžta į Lietuvą. Ciklas „Sielrankšluosčiai” ne tik atspindi lietuvišką tematiką, bet ir žaidžia lietuvių liaudies drožybai būdingais ornamentais, liaudies tekstilės spalviniais deriniais. Dailininkas pasakoja: „Norėjau perteikti klumpių kaukšėjimą, mergų ir bernų sutartines, traukiamas grįžtant iš laukų namo, gaidžių giedojimą”. Cikle išryškėja archajiškos lietuvių liaudies meno tradicijos įtaka, kuri dailininkui tapo galingu, gyvu šaltiniu. Ciklo pavadinimas – „Sielrankšluosčiai” – tai Prano sugalvotas originalus naujadaras, žodžių „siela” ir „sienrankšluostis” junginys. Ant sienos ant specialaus skersinio kabinamas rankšluostis, kuriuo nušluostomos po dienos darbų numazgotos rankos, tampa – it kokia Veronikos drobulė – sielos veidrodžiu, tąja drobule, kurioje mistišku būdu prieglobstį randa siela.
Sukurti gafikos ciklą „Incablock” dailininką inspiravo vaikystės prisiminimai: „Incablockas – tai iš mano vaikystės atsiminimų ateinantis senelės verpimo ratelis: tai pats ratelis, ant jo uždėta ornamentais raižyta verpstė, taip pat siūlas ir jo grafiškas šokis kai jį verpia, įtampa ir atsipalaidavimas prieš susivejant į kamuolį. Ir senelė. Žmogus ir įrankis. Tik įrankis ir žmogus turi savo patirčių istoriją, pergyvenimo svorį. Kaip įrankis yra pritaikytas savo paskirčiai, taip ir žmogus turi savo likimą, savo paskirtį.”
„Kaip rateliai, kaip klumpės incablokų formos uždarytos.
Jeigu negirdėsi klumpių darant
Klam! Klam! Klam!
Jeigu negirdėsi ratelio vilnoniško zirzgimo
Kur tos mergos?!
Mano leitmotyvas!!!
Incablokai papuošti klumpių–kojų noru.”
Pranas Gailius
Ši paroda galerijoje Kunstkamera atidaroma Prano 90-ųjų gimimo metinių proga – sausio 22 d. Gyvybingas, vitališkas, kupinas gyvenimo džiaugsmo dailininkas šio jubiliejaus, deja, nesulaukė. Pranas paliko mus prieš porą metų, tačiau jo atminimas yra gyvas visų jį pažinojusiųjų širdyse. Iš jo iki šiol galima pasisemti džiaugsmingo įkvėpimo gyvenimo rutinoje.