Telesforas Valius – vienas žymiausių Kanados lietuvių grafikų, pedagogas, išugdęs garsių menininkų kartą (Romas Viesulas, Vytautas Ignas ir kt.). T. Valius gimė liepos 1914 m. 10 d. Rygoje. 1918 m. visa šeima išvyko į Lietuvą; iš pradžių apsistojo Žarėnuose, vėliau – Telšiuose, kurie Telesforui tapo tikrąja gimtine. T. Valius dar besimokydamas M. Valančiaus gimnazijoje pagarsėjo kaip geras piešėjas, piešdavo net Telšių kino teatrui skelbimus. Piešimo mokytojas Simonas Sidabras, pastebėjęs Telesforo gabumus, patarė tėvams leisti sūnų mokytis dailės. Taigi, 1931–1937 m. T. Valius mokėsi Kauno meno mokykloje, grafikos studijoje (mokytojas Adomas Galdikas). Nuo 1934 m. dirbo dailininku (kūrė raštus audiniams ir šilko skarelėms) “Kauno audinių” fabrike. 1942–1943 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje (Grafikos skyriaus vedėjas). 1943 m. kovo mėn. naciams uždarius akademiją, T. Valius grįžo į Telšius. Čia 1943–1944 m. dirbo Žemaičių dramos teatro direktoriumi ir dekoratoriumi. Apipavidalino ne vieną spektaklį, tačiau nei dekoracijų, nei jų eskizų neišliko. 1944 m. pasitraukė į Austriją. Apsistojęs netoli Listenau esančiame Brėgenco mieste, T. Valius susipažino su vietiniais dailininkais, įsijungė į meninį gyvenimą, dalyvavo parodose. 1946–1949 m. dėstė ir vadovavo grafikos studijai Dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers) Freiburge. Nuo 1949 m. gyveno Kanadoje. T. Valiaus kūryba sulaukė Kanados menininkų pripažinimo; buvo išrinktas daugelio Kanados meno draugijų nariu. 1967 m. apdovanotas Kanados šimtmečio medaliu už įnašą į šios šalies kultūrą. Taip pat dailininkas įsitraukė į intensyvų pedagoginį darbą; 1960–1977 m. dėstė Toronto technikos mokykloje, 1967–77 m. – W. L. S. Churchillio institute Toronte, 1970–76 m. – Toronto universitete. Nuo 1937 m. dalyvavo parodose; personalines parodas surengė Telšiuose, Šiauliuose, Montrealyje, Paryžiuje, Niujorke, Toronte, Otavoje; pomirtinės – Čikagoje, Toronte, Vilniuje, Kaune, Telšiuose. Dailininkas sukūrė medžio raižinių, litografijų, ofortų, monotipijų, piešinių, skulptūrų, nutapė paveikslų, iliustravo ir apipavidalino apie 70 knygų. Ankstyvuosiuose kūriniuose vyrauja lietuvių liaudies meno bruožai (plokštuminė kompozicija, supaprastintas piešinys), gimto krašto istorijos ir tautosakos temos. T. Valius savo prisiminimuose pažymi, kad pirmieji jaunystėje jį sudominę dailės eksponatai – tai liaudies meno raižiniai ir skulptūrėlės. Vėlesniuose dailininko kūriniuose stiprėjo ekspresionizmo bruožai. Po karo T. Valiaus kūryboje atsispindi gimtosios žemės praradimo nuotaikos, perteikiamos pasitelkiant tautinės tematikos siužetus, metaforas. Vėliau dailininko stilistikai didelę įtaką darė kelionės į Paryžių. T. Valiaus kūryboje kito meninis braižas; kompozicijose išryškėjo abstrakcionizmo bruožai, dekoratyvūs elementai, tapo svarbi spalva, derintos įvairios spalvinės variacijos. Dailininkas dažniau ėmė rinktis kitas grafikos technikas – spalvotą litografiją, monotipiją. T. Valius Paryžiuje bendravo su prieškario laikų kolegomis: Vytautu Kasiuliu, Antanu Mončiu, Žibuntu Mikšiu ir kt. Dailininkas mirė 1977 m. gruodžio 1 d., palaidotas Misisogoje (Kanada). 2004 m. dailininko palaikai pervežti į Lietuvą ir spalio 23 d. perlaidoti Telšiuose. T. Valiaus kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus (virš 300 kūrinių padovanojo), Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus Kaune, Žemaičių dailės muziejus Plungėje, Žemaičių muziejus “Alka” Telšiuose, Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos retų spaudinių skyrius, Vilniaus dailės akademijos muziejus.
Parengta pagal: Telesforas Valius sud. Regina Urbonienė, Vilnius, 2014.
TELESFORAS VALIUS. KLAJŪNAS
2017 04 03–2017 05 02
Parodoje „Klajūnas“ pristatoma Kanados lietuvių grafiko Telesforo Valiaus (1914–1977) kūryba nuo ankstyvojo laikotarpio iki paskutiniųjų darbų. Tad parodoje kartu su grafiku keliaujame po jo aplankytas vietas; vaikštinėjame siauromis Paryžiaus gatvelėmis, stebime Notre Dame katedros ir kitų bažnyčių siluetus, lankomės drauge Freiburge, mėgaujamės Alpių kalnų peizažu, stabtelim Liuksemburgo sode ir žinoma aplankome dailininko gimtąją Žemaitiją. Žemaitijos tema menininko kūryboje užima išskirtinę vietą. Ankstyvuosiuose medžio raižiniuose iliustruoti Žemaitiją grafikas pasirenka koplytstulpį (Žemaitija 1947 m.), unikalią skulptūros formą, kuri iki šiol puošia šio krašto kelius ir vienkiemius. O vėlyvuosiuose grafikos darbuose Žemaitiją išvystame kaip spalvų ir linijų kompoziciją, tarsi abstraktų motyvą, tačiau vis dar galime įžvelgti ženklų, žmogaus figūros elementų. Apskritai vėlyvoji T. Valiaus kūryba priartėja prie abstrakčių formų, tačiau grafikas iki galo neatsisako siužetiškumo ir spalviniame siautulyje vaizduoti iš pirmo žvilgsnio nepastebimai išnyrančių žmonių siluetų.
Eksponuojami T. Valiaus ankstyvajame laikotrapyje sukurti medžio raižiniai (kūriniai iš ciklo Tragedija Baltijos pajūry 1942 m., Velnių pasakos 1942–1945 m. ir kiti). Šiuose darbuose naudojami lietuvių liaudies pasakų, tautosakos, gimto krašto istorijos siužetai. Kūriniams artima lietuvių liaudies meno vaizduosena – supaprastintas piešinys, plokštuminė kompozicija, kampuotos formos linija.
Taip pat pristatomi 6–7 dešimtmečio piešiniai sukurti akvarele, pastele, tušu. Juose išvystame dailininko aplankytas vietoves (Alpių kalnų peizažas ~1950 m., Ruduo (Freiburge?) ~1950 m., Paryžiaus motyvo eskizas 1963 m. ir kiti). Parodoje išsiskiria spalvingos, ekspresyvios 8 dešimtmetyje sukurtos kompozicijos litografijos, oforto, akvatintos ir mišria technika.
Iš tiesų parodoje galime stebėti kaip kinta grafiko stilistika, meninė plastinė kalba, kaip dailininkas nuo juodai baltų medžio raižinių neria į turtinga spalvų paletę ir vėlyvojoje kūryboje išvystame spalvingas kompozicijas Vilniaus, kompozitoriaus M. K. Čiurlionio ir minėta Žemaitijos tema.
Rasa Dargužaitė