PRANAS GAILIUS IR LINAS KATINAS. MENTALINIS AIKIDO PRIE TAURĖS VYNO
„Mano gestinė tapyba nėra vien tik susijaudinimas, ūpas. Tai nėra ūpo dalykas. Tai yra kažko, kas jau yra, ekspresija. Kažko, kas duodasi atveriamas gestu, pavyzdžiui, veidas, kai nuo jo ranka nubrauki pkaukus. Kad darbas būtų gyvas, reikia gesto ir greičio, su kuriuo tas gestas atliekamas, ir kurio dėka atsiranda prasmė.
Gestinė tapyba yra kaip tas rankos judesys, atmetant plaukus ir atidengiant veidą. Sėjėjo judesys: rankos pakėlimas su sėklomis, pirštų atlenkimas ir sėklų išbarstymas po dirvą. Tai toks reikšmingas rankos mostas, kurį galima prilyginti atsisveikinimo gestui, meldimosi, arba dar geriau – kunigo, kuris žegnoja bažnyčioje tikinčiuosius, gestui. Tai – tokio paties reikšmingumo gestai, su kuriuo ir aš dirbu. Ir tas gestas tarsi struktūruoja visą aplinką, suteikia jai peizažą ir architektoniką, karkasą, prasmę.
Mano ranka, kai tapau gestiškai, panaši į tą kunigo ar sėjėjo gestą, o drauge tai yra statybininko gestas.”
Pranas Gailius
„Tapyti yra baisu. Tapyba – šlykšti veikla. Bet tokia jau yra. Kurdamas aš niekuomet nesijaučiu labai laimingas. Čia kaip gėrimas. Nuo tapybos net pagirios būna. Žiaurios. Moralinės. Dvasinės. O sunkiausia dailininkui yra nuspręsti, kada reikia sustoti. Tai pati paslaptingiausia, net ir mistinė tapybos fazė, kai teptuką padedi ir pasakai „stop”.
Juoda spalva mane traukia. Dėl to labai pykdavo tėvas. Juk Lietuvoje juodo paveikslo ant sienos tikrai niekas nepasikabins. O aš nieko sau negaliu padaryti. Ateina laikas ir iš manęs lyg iš keptuvės blynai iškrinta keletas juodų paveikslų.”
Linas Katinas
Kuo toliau, tuo daugiau bendrybių pastebiu tarp Prano Gailiaus ir Lino Katino.
Abu abstraktūs nuo pradžios iki galo ir be kompromisų.
Abu pradėjo nuo architektūros ir perėjo prie tapybos, bet abiejų darbuose svarbu architektonika, karkasas, kuris struktūruoja gesto jėgą.
Abu yra gestiški ir į savo paveikslus žiūri kaip į priešininkus, kuriuos galima įveikti tik savo smūgio jėgą sujungus su priešintis bandančio gimstančio vaizdo drobėje atgaline jėga.
Abu labai daug skaito ir pasaulinė poezija, literatūra įvairiai aidi jų tapyboje.
Abu dievina knygą: ne tik kaip turinio talpyklą, bet ir kaip fizinį materialų objektą. Tai atsikartoja jų darbuose.
Abu įpina raides, raštą į savo tapybinę kalbą, kuris pereina į hieroglifą, mistinį šifruotiną ženklą.
Abu dirba savo kūriniuose su erdve ir erdviškumu.
Abu muzikalūs, ir jų abstrakcijas, matyt, būtų galima išreikšti garsais.
Abu tapo gamtoje: Provansas suteikia saulę, šilumą ir gėlėm bei vabzdžiais nusėtą pievą; Labanoras dovanoja šešėlį, vėsą ir žvaigždėm nusagstytą mėnulio apšviestą naktį.
Simona Makselienė
PRANAS GAILIUS. BIOGRAFIJA
1928 Gimė 1928 m. sausio 22 d. kaime prie Mažeikių.
1934 Pradeda lankyti pradžios mokyklą Mažeikiuose.
1938 Pradeda lankyti gimnaziją Mažeikiuose.
1944 Rudenį, atėjus frontui, pasitraukė į Latviją, į Liepoją. Jau kelis mėnesius buvo atskirtas nuo šeimos, liko vienas. Metų pabaigoje išplaukė laivu į Vokietiją
1945 Pasibaigus karui, atsidūrė Metze, pabėgelių skirstymo punkte. Iš ten iškeliavo į Strasbūrą, kuriame mokėsi prancūzų kalbos, literatūros ir filosofijos Institut de la civilisation francaise. Įstoja į Strasbūro meno mokyklą, Piešimo skyrių. Dirbo architekto pagalbininku.
1949 Apsigyvena Paryžiuje, pradeda lankyti Fernand Leger dailės studiją, intensyviai mokosi, o pragyvenimui užsidirba sargavimu, kitais darbais.
1950 Ankstyvieji Prano darbai – 1950–1960 m. Daug kuriama kompozicijų sekant vienu ar kitu dailės klasiku: taip atsiranda natiurmortai ir mauduolės „pagal Cezanne“, arlekinai „pagal Picasso“, akvariumai su žuvytėm „pagal Matisse“. Luvre Pranas studijuoja dar ankstyvesnių meistrų kūrybą. Ypač žavisi Davidu, Poussinu, Corot.
1952 Įstojo į École Nationalle des Beaux-Arts, kur mokosi įvairių grafikos technikų. 1952–1959 m. kuria litografijas.
1955 Pradeda intensyvų parodinį gyvenimą.
1958 Pradeda dirbti vario raižybos technika. 1958–1969 m. bus sukurti šie vario raižnių ciklai: Métamorphoses, Profil éxpression, Intra muros, taip pat pavieniai estampai.
1959 Gavo dirbtuvę 50 km už Paryžiaus, Combe-la-ville, ant Senos kranto. Tapybos ciklas Les beaux dimanches – besilinksminantys žmonės prie Senos.
1965 Spalvingas ir šiek tiek vaikų piešinius primenantis ciklas „Série de ville d‘Avray“ (1965–1977)
1968 Pirmoji lietuviška siuita – pirmoji Prano autorinė knyga (pagal Oskaro Milašiaus išverstas lietuvių liaudies dainas).
1970 Antroji autorinė Prano knyga – Oskaro Milašiaus La Mer (Jūra).
1971 Spalvotos grafikos ciklas Incablock.
1978 Pradeda kurti Bel d‘Orient, prie šitos serijos dirba kelerius metus.
1979 Kanadoje sukuria tapybos ir grafikos ciklą Eagle Lake Story.
1981 Expresion Obliterée linoraižinių serija.
1983 Pranas pradeda dirbti studijoje Prancūzijos pietuose, Provanse. Nuo šiol jo laikas ir kūryba dalinami tarp Paryžiaus (ten spausdinama grafika, nes ten stovi grafikos presas) bei Provanso (ten – tapyba, skulptūra). Pirmasis tapybos ciklas, sukurtas Provanse – Peinture du Hameau (Vienkiemio tapyba).
1985 1985–1986 – tapybos ciklas Hauteur d’ombre.
1986 Sukuria trečiąją autorinę dailininko knygą – II lietuviška siuita pagal Kazio Bradūno poemą. Tapybos ciklas Surface émue.
1991 Pradedama dirbti ties ciklu 91-oji Dovydo psalmė, kurį sudaro grafika ir didelio formato mišrios technikos, su koliažo elementais, darbai.
1994 Tapybos ciklas Verte envie.
1998 1998–2004 tapybos ciklas Adret, kuriamas Pietuose, visuomet plenere.
2002 Pradedamas ciklas Musė pagal neparašytą Gombrowicziaus pjesę, kuris tęsiamas iki šiol (2014).
2006 Retrospektyvinė Prano paroda Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose. Prasideda intensyvus parodų Lietuvoje laikas.
2011 Išeina retrospektyvinis Prano kūrybos albumas „Pranas Gailius. Kūryba“ (Vilniaus aukciono biblioteka, 2011)
2015 Gruodžio 11 d. mirė Paryžiuje.
LINAS KATINAS. BIOGRAFIJA
1941 Gimė 1941 m. birželio 22 d. Radviliškyje. Dailininko Leono Katino sūnus.
1964 Baigė Lietuvos dailės institutą (architektūrą), diplominio darbo („Lazdynų kultūros ir sporto centras“) vadovas – Vytautas Nasvytis.
Nuo 1967 Dalyvauja parodose; individualios Vilniuje (1967, 1968, 1974, 1984, 1986, 1988, 1990, 1993, 1996), meno projektuose Lietuvoje ir užsienyje.
1967 Lietuvos TSR dailininkų sąjungos narys
1968 Paroda Lietuvos TSR rašytojų sąjungos klube, kurią teko uždaryti kaip nepriimtiną sovietinei ideologijai.
1968–1989 Dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje
1971 Vedė Kristiną Misevičiūtę. Vaikai: Džiugas, Deima, Vidas, Ramojus.
1972 Personalinė paroda Parodų paviljone Taline (Estija), taip pat Ulan Ude (Buriatija). Buriatijoje gilinosi į budizmo paslaptis.
1974 Personalinė paroda „Gallery 2nd Street“ Šarlotensvilyje (Virdžinijos valstija, JAV)
1992–2003 Dėstė Vilniaus dailės akademijoje
Nuo 1990 Grupės „24“ narys
1999 Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K.Čiurlionio dailės muziejaus, Modernaus meno centro, Maskvos Tretjakovo galerijos fonduose, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.