STASYS EIDRIGEVIČIUS (g. 1949)

Dailininkas (tapytojas, grafikas). Gimė 1949 m. liepos 24 d. Mediniškiuose (Panevėžio r.). 1968 m. baigė S. Žuko taikomosios dailės technikumą Kaune, 1973 m. – Lietuvos dailės institutą (Jono Švažo mokinys). Nuo 1980 m. gyvena Varšuvoje. Nuo 1969 m. dalyvauja dailės parodose. Surengė apie 100 individualių parodų įvairiose šalyse; Lietuvoje – 1993, 1996, 2000, 2002.

Pelnė apie 40 tarptautinių apdovanojimų, tarp jų: Tarptautinės ekslibrisų bienalės Malborke (Lenkija) garbės medaliai (1973, 1975, 1979), Tarptautinės vaikų knygų parodos Barselonoje Didysis prizas (1986), Tarptautinės plakatų bienalės Lahti (Suomija) Didysis prizas (1989), Tarptautinės plakatų parodos Tojamoje (Japonija) aukso medalis (1994), Lenkų plakato bienalės Katovicuose aukso medalis (1999). Gedimino 4 laipsnio ordinas (2000). 2001 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline premija.

Parengta pagal LDM dailininkų duomenų bazę

APIE KŪRYBĄ:

S. Eidrigevičius turi labai savitą kūrybinį braižą ir tik jam vienam būdingas meninės išraiškos priemones, kuriose matomi siurrealistiniai grotesko, paradokso bei absurdo elementai. Tačiau tai netrukdo jam savo kūryboje atskleisti ir savo vaikystės įspūdžius, kalbėti apie tėvynės ilgesį bei meilę. Pagrindiniai dailininko kūrybos motyvai – žmogaus vienišumas, liūdesys, susvetimėjimas.

Parengta pagal: A. Simanonytės straipsnį „Kaukės, padedančios atverti sielą“, 2008 rugsėjo mėn. 8, „Amerikos lietuvis“.

PRANAS GAILIUS (g. 1928)

Dailininkas (tapytojas, grafikas). Gimė 1928 m. Mažeikiuose.

Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos. 1945 m. apsigyveno Strasbūre, piešimo mokėsi Taikomosios dailės mokykloje. 1950 m. studijavo F. Ležė (Fernand Léger) meno akademijoje, nuo 1953 m. – Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. Dalyvavo daugelyje parodų užsienyje (Berlyne, Miunchene, Štutgarte, Čikagoje, Tokijuje, Ženevoje ir kt.); retrospektyvinė kūrybos paroda surengta 2005 m. Lietuvos dailės muziejuje.

APIE KŪRYBĄ:

Šiandien P. Gailius – vienas kūrybingiausių lietuvių išeivijos dailininkų, išaugęs ir subrendęs kaip menininkas garsiojo Léger pamokose, muziejų salėse, nuolat sūkuriuojančioje Paryžiaus dailės apsuptyje. Savo kūryboje įkūnijęs pačią lietuviškosios pasaulėjautos dvasią, Gailius suteikė jai modernistinę raiškos formą. Ankstyvojoje tapyboje siekta abstrakčios formos plastinio raiškumo (ciklas „Intrauros“ 1965), vėliau išryškėjo japonų kaligrafijos įtaka, minimalistinė raiška („Šešėliuotos aukštumos“ 1985). Grafikos kūriniai pasižymi kontūro ekspresija, jie aiškių siluetų, dinamiškų linijų. Menininko ieškojimai atvedė į abstrakčias tapybos, akvarelės, grafikos formas.

P. Gailius taip pat sukūrė unikalių dailininko knygų, nuliejo akvarelių, sukūrė taupia, spontaniška raiška išsiskiriančių piešinių. Kūryba turi abstrakčiojo ekspresionizmo bruožų, vyrauja poetinė nuotaika, yra šiek tiek tautodailės įtakos.

Parengta pagal: LDM dailininkų duomenų bazę, R. Urbonienės straipsnį Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (t 5., Vilnius, 2004) ir retrospektyvinės Prano Gailiaus kūrybos parodos katalogą „Pranas: vaizdinės abstrakcijos“, sudarytoja R. Urbonienė, Vilnius: LDM leidykla, 2005.

ARVYDAS GUREVIČIUS (g. 1951)

1978 m. Taline baigė Estijos Valstybinį dailės institutą, metalo specialybę, tačiau Lietuvoje žinomas ne vien kaip subtilios metalo plastikos, juvelyrinių dirbinių kūrėjas. Jo meninį arsenalą papildo emaliai ir išraiškinga piešinių galerija.

SERGEJUS GRAČIOVAS (1922–1993)

Sergejus Gračiovas gimė 1922 m. Rusijoje. Miniatiūros meno mokėse Palecho meno mokykloje (1937–1941), po to – Ivanovo meno mokykloje (1941–1942). 1946 m. pradėjo studijas Vilniaus valstybiniame dailės institute (pas prof. Vytautą Mackevičių), kurį baigė 1951–aisiais.

Parodose pradėjo dalyvauti 1953–aisiai, o 1954 m. buvo priimtas į Dailininkų sąjungą. S. Gračiovas dalyvavo visose respublikinėse parodose, jo darbai buvo eksponuojami Rygoje, Maskvoje ir kitų šalių miestuose. Lietuvos ir Rusijos kultūros ministerijų užsakymu S. Gračiovas tapė teminius paveikslus, kurie tapo užsakovų nuosavybe. Dailininko darbų yra privačiose kolekcijose Kanadoje, JAV, Vokietijoje, Australijoje, Japonijoje, Olandijoje, buvusioje Jugoslavijoje.

1982 m. dailininkui buvo suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo vardas, jis buvo apdovanotas „Švyturio“ žurnalo premija už piešinius ir plakatus.

2003 m.  surengta pomirtinė dailininko darbų paroda Lietuvos Dailininkų sąjungos galerijoje.

Parengta pagal Olgos Gračiovos informaciją.

JUOZAPAS HORYDAS (g. 1898–1939)

Tapytojas, grafikas. Nuo 1923 m. studijavo VU pas F.Ruščicą ir L.Slendzinskį portretinę ir dekoratyvinę tapybą, 1929-1931 m., gavęs VU stipendiją mokėsi Paryžiuje. Dalyvavo Vilniaus dailininkų parodose, taip pat užsienyje, personalinės parodos Vilniuje 1931 m., 1933 m. ir 1934 m., Druskininkuose 1931 m. Tapė žymių asmenybių portretus, peizažus ir freskas (Vilniaus garnizono kazino), kūrė vitražus (Vilniaus Pramonės ir prekybos rūmams), skulptūras (Šv.Jokūbo ligoninė), litografijas plakatams ir viršeliams (Alma Mater Vilnensis). Žuvo 1939 m. per Vilniaus bombardavimą. Meno rinkoje darbai itin reti. Dauguma išlikusių molbertinės tapybos darbų (aliejai, pastelės) yra Varšuvos nacionaliniame muziejuje, monumentalieji darbai sunaikinti 1944 m. per Vilniaus bombardavimą, plačiau žinomi tik tiražuoti grafikos darbai (viršeliai, plakatai etc.). 

Vilniaus meno mokykla,Vilnius-Torūnė, 2002, p. 358

Konstantynow Dariusz: Wilenskie towarzystwo artystow plastykow 1920 - 1939. – Warszawa, Instytut Sztuki PAN, 2006, p. 197 - 199

VYTAUTAS KASIULIS (1918–1995)

Dailininkas, tapytojas. Gimė 1918 m. Simne (Alytaus r.). Mirė 1995 m. Paryžiuje.

1941 m. baigęs Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, 1941–1944 m. dėstė jame. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1948 m. gyveno Freiburge, dėstė Dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers), 1947–1949 m. vadovavo piešimo klasei. Nuo 1948 m. gyveno Paryžiuje. Surengė individualių parodų Kaune (1943), Freiburge (1947), Paryžiuje (1950–1955), Berlyne, Londone, Kopenhagoje, Stokholme, Čikagoje, Niujorke ir kt.

V. Kasiulis nutapė figūrinių kompozicijų („Dailininko šeima“, „Moteris su kūdikiu“), portretų („Autoportretas“, „Lietuvaitė“, „Čigonė“, P. Osmolskio – 4 dešimtmetis (LDM), lyrinių peizažų, natiurmortų. Buitinio žanro paveikslai – realistiniai, psichologiški, su humoro elementais. Modernistiniams būdinga lyrizmas, dekoratyvumas, improvizacija. Kompozicijose dažnai vaizdavo muzikantus, cirko artistus, šventuosius (Šv. Kazimierą, Šv. Petrą), jų figūros supintos su arabeskiškomis linijomis, kuriamas karnavalo efektas. Dailininkas sukūrė ir piešinių, pastelių, akvarelių, litografijų, apipavidalino prancūzų kino filmą „Dvigubas gyvenimas“ (1954).

Parengta pagal LDM dailininkų duomenų bazę, „Visuotinę lietuvių enciklopediją“ (V., 2006, t. 9, p. 531)  ir pagal leidinį „Lietuvos valstybės kūrėjai. XX a. pirmosios pusės portretai“ (V., 2006, p. 78)

ALGIMANTAS JONAS KURAS (g. 1940)

1960-1966 m. studijavo tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), Dailės pedagogikos fakultete. Nuo 1974 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

APIE KŪRYBĄ:

Pažymėtina, kad A. Kuras, konstruodamas koliažus ir naudodamasis ,,antitapybinėmis” išraiškos priemonėmis (metaliniais, keraminiais, plastmasiniais daiktais), akcentuoja tapybinį jų aspektą, gerai sujungia jas su tapybinėmis priemonėmis (fono spalvomis) ir paverčia visą darbą vientisu tapybos kūriniu. Koliažai taip pat įdomūs pasisekusiu literatūrinių ir plastinių elementų sujungimu.”

Parengta pagal: A. Andrijauskas, Lietuvių dailė: 1975–1995,Vilnius: VDA leidykla, 1997, p. 185–186

VYTENIS LINGYS (g. 1956)

Gimė 1956 m. Vilniuje Lietuvos konservatorijos prof. J. Lingio šeimoje. 1969–1974 m. mokėsi Vilniaus vaikų dailės mokykloje. 1974–1980 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dab. VDA) tapybą. Kūrė scenografijas kino filmams, dekoracijas ir kostiumus Šiaulių, Kauno, Vilniaus Jaunimo bei Leningrado teatrams, apipavidalino daugybę valstybinių švenčių renginių, kūrė įvairius japoniško stiliaus šviestuvus. Dalyvavo dailininkų simpoziumuose Nidoje, Škotijoje, Vokietijoje, Mauricijaus saloje, Japonijoje, Prancūzijoje. Surengė 24 personalines ir dalyvavo 37 grupinėse parodose Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Norvegijoje, JAV, Rusijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Kanadoje, Estijoje ir kitose šalyse.  Nuo 1988 m. - LDS narys. 

RAIMONDAS REGIMANTAS MARTINĖNAS (g. 1947)

Gimė 1947 m. Šiauliuose. 1961–1965 m. mokėsi keturmetėje meno mokykloje Vilniuje, 1965–1971 m. studijavo Vilniaus dailės instituto tapybos fakultete, 1997 m. suteiktas bakalauro laipsnis. Nuo 1973 m. dirba kūrybinį darbą, dalyvauja parodose. Nuo 1978 m. Dailininkų sąjungos narys. 1996–2000 m. priklausė dailininkų grupei „24“. Nuo 1995 m. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos mokytojas.

Darbų yra įsigijusi LR Kultūros Ministerija, LDM, Tretjakovo bei Modernaus meno galerijos Maskvoje, Norton George galerija Niujorke, įvairios įstaigos ir organizacijos Lietuvoje, daug privačių asmenų Lietuvoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Austrijoje, JAV.

APIE KŪRYBĄ:

R. Martinėnas – ekspresyvaus braižo tapytojas. Jis mėgsta sodrias spavas, grubokas faktūras, didelius formatus. Yra nutapęs įdomių peizažų, figūrinių kompozicijų.

Parengta pagal:  A. Andriuškevičius, Lietuvių dailė: 1975 – 1995, Vilnius: VDA  leidykla, 1997, p. 30

RAIMUNDAS MIKŠYS (1961–2008)

„R. Mikšys dirbo tapybos srityje, aliejumi ir pastele tapytuose paveiksluose puoselėdamas modernizmo patirtį. Jis rinkosi tradicinius žanrus, tačiau niekada neslydo banalybės paviršiumi, originaliai perkurdavo tapomus tikrovės ženk­lus į stilizuotus, beveik abstrakčius vaizdinius. Jo darbai masina akį išlavinta spalvine klausa, spontanišku potėpiu, optine judėjimo iliuzija.

Išskirtinė buvo ir R. Mikšio asmenybė – jis tapo gyva Kauno legenda, menininkų bohemos pasaulio simboliu. R. Mikšys turėjo laisvą menininko dvasią, nepaklūstančią kūrybiškumą ribojančioms normoms. Tokį matome jį ir dabar, tikėdami, jog pagaliau išsipildė dailininko svajonė – skrieti balta laive per amžinybės vandenis.“

Parengta pagal A. Uždavinio tekstą „Raimundas Mikšys. In memoriam” in: Literatūra ir menas, 2008 m. kovo 7, nr. 3180.

LEOPOLDAS SURGAILIS (g. 1928)

„L. Surgailis atvirai prisipažįsta esąs neabejingas „Ars“ principams, suformuluotiems 1932 m. Vienas jų (bene pats svarbiausias) kalba apie būtinybę, remiantis tradicine tautos kultūra, skaitytis su „šių dienų formaliniais meno užkariavimais“, kitaip tariant, kurti ir savitą () kultūros atžvilgiu), ir modernų meną. (...)
Nevengdamas kraštutinumo, t.y. dar sykį drastiškai deformuodamas tai, kas jau ir taip deformuota (pavyzdžiui, žmogaus figūra liaudies skulptūroje), autorius pasiekia du svarbius tikslus: sukuria savo stilių ir suteikia žiūrovo dvasiai galimybę, įveikus surgailiškas menines situacijas, pasistūmėti fundamentaliųjų žmogiškųjų vertybių link.“
A. Andriuškevičius „Pasaulis–ritualas“, 1989 m.  in  A. Andriuškevičius „Lietuvių dailė : 1975–1995“, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997,  p. 149.

ARVYDAS ŠALTENIS (g. 1944)

„Šaltenis studijavo pas lietuvių tapybos meistrą arsininką Antaną Gudaitį, mokėsi pas Leopoldą Surgailį. Šiandien dailininko naudojama vaizdų sistema semiasi inspiracijų tradiciniame lietuvių modernizme: griežta, tiksli komponavimo maniera, atidus požiūris į spalvą kartu išsaugant tam tikras dekoratyvias jos savybes.
Dailininko kūrinių siužetai dažnai paprasti ir konkretūs, neturi pretenzingo filosofavimo; jų įtaiga, apibendrinimo jėga slypi sugebėjime plastiškai transformuoti paprastą motyvą, suteikti jam naują, nebanalų pavidalą.“
H. Šabasevičius, „Arvydas Šaltenis“  in: 100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, sud. R. Jurėnaitė, Vilnius: R.Paknio leidykla, 2000, p. 162.

ALONAS ŠTELMANAS (g. 1978)

Gimė 1978 m. Kaune. 2004 baigė Vilniaus dailės akademijos tapybos studijas. Nuo 2005 m. surengė 6 personalines parodas, dalyvauja grupinėse parodose.

FILOMENA LINČIŪTĖ–VAITIEKŪNIENĖ (g. 1942)

Dailininkė, 1965 metais baigusi Dailės akademiją, iškart atsidūrė permainingame teatro, kino ir televizijos pasaulyje. Intensyviai dirbo, kurdama scenografiją ir kostiumus. Taip atsirado pirmasis lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“, visą jaunųjų vilniečių kartą išauginęs „Piteris Penas“, „Liudvikas XIV“, „Raudonkepuraitė“ Akademiniame dramos teatre, „Karalius Motiejukas I“ ir „Juodoji komedija“ Kauno dramos teatre, operetės „Rozmari“ ir „Silva“, baletas „Aušrinė“ Kauno muzikiniame teatre, „Virto ąžuolai“, „Kelionė į rojų“ kine, „Barbora Radvilaitė“, „Heda Gabler“ televizijoje ir daugelis kitų. Pastaraisiais metais dailininkė daugiausia kuria pasteles – Vilniaus senamiesčio peizažų, kelionių inspiruotų kompozicijų ir iš natūros pieštų darbų ciklus.

POVILAS RIČARDAS VAITIEKŪNAS (g. 1940)

Dailininkas, tapytojas. Gimė 1940 m. Kaune.

1964 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1969–1977 m. dėstė Kauno, nuo 1978 m. – Vilniaus vaikų dailės mokykloje. Nuo 1966 m. dalyvauja parodose: Kaune (1970, 1971), Vilniuje (1974, 1979, 1987), Amsterdame (1996) surengė individualias parodas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1991).

P. R. Vaitekūnas – vienas iš pirmosios pokaryje neoficialios menininkų grupės „24“ įkūrėjų (1989). Nutapė figūrinių kompozicijų, peizažų, portretų, natiurmortų, nuliejo akvarelių, iliustravo periodinių leidinių.

Parengta pagal LDM Dailininkų duomenų bazę.

VALĖ VAITKUVIENĖ (g. 1949)

Dar besimokant M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje būsimai dailininkei imponavo mokytojo Vytauto Ciplijausko tapyti portretai. Vėliau, studijuojant tuometiniame Dailės institute, tapybą jai dėstė Jonas Švažas (1925–1976) ir Algirdas Petrulis (1915–2010). Jos kūryboje regime tvirtos koloristinės lietuvių tapybos mokyklos tradicijų tąsą, kurios pagrindiniai bruožai – aktyvi spalva, laisvi, energingi, platūs potėpiai, išraiškinga, ekspresyvi linija.

Sereikaitė J. Laisvės dvidešimtmečio spalvos. in: Literatūra ir menas, 2011-03-04 nr. 3321

NIJOLĖ VILUTIENĖ–INGVI (g. 1949)

Gimė 1949 m. Ukmergėje.
1967-1972 studijavo Vilniaus dailės akademijoje grefikos specialybę.
Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

PASTELĖS PARODA GALERIJOJE „KUNSTKAMERA“

Nuo š. m. gegužės 17 d. iki birželio 30 d. galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) veikia žymių lietuvių autorių pastelių paroda.

Pastelė yra trapi, specifinė technika, tačiau tuo ir įdomi. Ją buvo pamėgę dailininkai Edgar Degas, Henri de Toulouse-Lautrec‘as, kaip ir mūsų M. K. Čiurlionis, daugumą savo darbų atlikę būtent pastelės technika. Pastelė, be kita ko, gali būti įtrinama rankomis ir pirštų pagalba formuojamas spalvos intensyvumas. Šis taktilinis, kūniškas prisilietimas daro pastelės techniką itin romantiška, paslaptinga ir jautria.

„Pastelė 2012” parodoje pristatomi įvairių autorių darbai sukurti šia technika. Vyrauja žanrų bei stilių įvairovė – nuo realistinių XX a. prieškario portretų iki šiuolaikinių vaizdinių abstrakcijų, nuo egzotiškų kelionių peizažų iki fantastinių kaukių motyvų. Tai – ir išeivijos autorių, ir mūsų moderniosios dailės grandų, ir mažiau žinomų dailininkų kūriniai. Parodoje įdomu palyginti kiekvieno autorius skirtingą santykį su pastelės technika ir kaip tai atsiskleidžia jų kūriniuose. Vieni dailininkai šia technika kūrė bei tobulino visą gyvenimą ir šiandien neįsivaizduotume jų kūrybos be subtilių, šiek tiek efemeriškų pastelių. Kitų autorių kūryboje tai tiesiog atsitiktiniai ieškojimai ar eksperimentiniai darbai. Ne teminiu, ar žanriniu požiūriu, bet būtent pasirinktos technikos sugretinimu ši paroda yra netikėta bei įdomi.

Parodoje pristatomi šie autoriai: Stasys Eidrigevičius, Pranas Gailius, Arvydas Gurevičius, Sergejus Gračiovas, Juozapas Horydas, Vytautas Kasiulis, Algimantas Jonas Kuras, Vytenis Lingys, Raimondas Regimantas Martinėnas, Raimundas Mikšys, Leopoldas Surgailis, Arvydas Šaltenis,  Alonas Štelmanas, Filomena Linčiūtė–Vaitiekūnienė, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Valė Vaitkuvienė, Nijolė Vilutienė–Ingvi, Akvilė Zavišaitė.

Paroda galerijoje „Kunstkamera“ veiks nuo š. m. gegužės 17 d. iki birželio 30 d.