ADOMAS GALDIKAS (1893–1969)

Dailininkas (tapytojas, grafikas, scenografas) gimė 1893 m. Giršinuose (Skuodo raj.), mirė 1969 m. Niujorke.

Poetės Onos Galdikaitės brolis. Pedagogės, visuomenės veikėjos Magdalenos Galdikienės vyras. 1917 m. baigė A. Štiglico techninio piešimo mokyklą Peterburge. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1918–1920 m. dėstė „Saulės“ mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje Kaune, 1922–1940 m. (su 1929–1930 m. pertrauka) – Kauno meno mokykloje (nuo 1926 m. vadovavo grafikos studijai), 1940–1943 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 3-me dešimtmetyje tobulinosi Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. 1944–1947 m. gyveno Vokietijoje, 1946–1947 m. – dėstė Dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers) Freiburge. 1947 m. persikėlė į Paryžių, nuo 1952 m. gyveno Niujorke. Nuo 1920 m. dalyvavo dailės parodose; personalinės – Paryžiuje (1931, 1948), Freiburge (1946), Niujorke (1954, 1956–1957, 1960–1961, 1963), Baltimorėje, Klyvlende, Čikagoje, Filadelfijoje (visos 1963), Bostone (1963, 1965), Los Andžele (1965).

Grupuotės „Ars“ narys.

Nutapė peizažų, portretų, natiurmortų, pano Lietuvos paviljonams tarptautinėse parodose Paryžiuje (triptikas „Lietuva“ – 1937, Paryžiaus pasaulinės parodos Didysis prizas) ir Niujorke („Vytauto triumfas arba Vytautas paleidžia belaisvius“, 1938), abstrakčių kompozicijų. Apipavidalino daugiau kaip 15 Valstybės teatro spektaklių (V. Krėvės „Šarūnas“ – 1929, Paryžiaus pasaulinės parodos aukso medalis – 1937; J. Žutavskio „Sabbatai Cevi“ – 1931), sukūrė ofortų, linoraižinių, knygų (V. Krėvės, O. Milašiaus) iliustracijų, plakatų, piešinių, lietuviškų pinigų projektų.

Ankstyvieji kūriniai (daugiausia grafikos ir tapyti Lietuvos peizažai) realistiniai, 3–4-o dešimtmečio kūryboje (ypač tapyboje) ryšku ekspresionizmo, art deco ir tautodailės įtaka, nuo 6 dešimtmečio A. Galdiko tapyboje įsivyravo abstrakcijos. Kūriniams būdinga aiški kompozicija, apibendrintos, ekspresyvios formos, ryškus koloritas. 1976–2003 m. Brukline veikė A. Galdiko galerija. Surengta retrospektyvinių kūrybos parodų Kaune (1969, 1973), Vilniuje (1969, 1993), Čikagoje (1970, 1974) ir kituose JAV miestuose.

Literatūra:

A. Kašubienė, „Adomo Galdiko kūrybinė raida“, Aidai, 1975, nr. 9; W. George, Galdikas, Paris, 1931.

Parengta pagal LDM Dailininkų duomenų bazę

ADOMO GALDIKO (1893–1969) PARODA „SPALVŲ ODISĖJA“

GALERIJOJE „KUNSTKAMERA“

Adomas Galdikas (1893–1969) – vienas novatoriškiausių Lietuvos dailės autorių, lietuviškos dailės klasikas ir korifėjus, Kauno meno mokykloje išugdęs ne vieną pasekėją, vienas iš grupuotės „Ars“ narių, vienas iš pirmųjų Kauno meno mokyklos kūrėjų ir profesionalių dailininkų.

Dailininkas (tapytojas, grafikas, scenografas) gimė 1893 m. 1917 m. baigė A. Štiglico techninio piešimo mokyklą Peterburge. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1918–1920 m. dėstė „Saulės“ mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje Kaune, 1922–1940 m. (su 1929–1930 m. pertrauka) – Kauno meno mokykloje (nuo 1926 m. vadovavo grafikos studijai), 1940–1943 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 3-me dešimtmetyje tobulinosi Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. 1944–1947 m. gyveno Vokietijoje, 1946–1947 m. – dėstė Dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers) Freiburge. 1947 m. persikėlė į Paryžių, nuo 1952 m. gyveno Niujorke. Nuo 1920 m. dalyvavo dailės parodose.

Dailininkas kūrė pano Lietuvos paviljonams tarptautinėse parodose Paryžiuje (triptikas „Lietuva“ – 1937, Paryžiaus pasaulinės parodos Didysis prizas) ir Niujorke („Vytauto triumfas arba Vytautas paleidžia belaisvius“, 1938), apipavidalino daugiau kaip 15 Valstybės teatro spektaklių, sukūrė ofortų, linoraižinių, knygų (V. Krėvės, O. Milašiaus) iliustracijų, plakatų, piešinių, lietuviškų pinigų projektų.

Galdiko kūryboje galima rasti pačių įvairiausių stilistikų pėdsakų ir ieškojimų – jis daug keliavo, buvo atviras įvairiausioms įtakoms, smalsus ir novatoriškas. Ankstyvuose darbuose ryški liaudės meno, tautodailės įtaka, kuri jungiama su simbolizmu, pasakiškais motyvais, secesine stilistika. Vėliau atsiranda konstruktyvizmo, art deco įtakos. Peizažuose dažnai jaučiama ekspresionizmo įtaka: gaivališkas spalvų šėlsmas organiškai įkūnija darganotą ir vėjuotą Lietuvos kraštovaizdį. Tarpiniu Freiburgo ir Paryžiaus laikotarpiais daugiausiai dirbo peizažo srityje, o vėliau, gyvenant JAV, pasuko link abstrakcionizmo.

Parodoje galerijoje „Kunstkamera“ pristatomas 61 darbas iš įvairiausių kūrybos laikotarpių – nuo pačių ankstyviausių, atliktų tuoj po Štiglico mokyklos baigimo, iki vėlyvųjų abstrakcijų.

Paroda veiks 2011 m. lapkričio 15 – gruodžio 30 d.

Galerijos darbo laikas: II–V: 10–18 val., VI: 12–16 val.

Daugiau informacijos tel. (5) 2307 200  / [email protected] /